Lena - nauja "žvaigždė" Lietuvos šarlatanų padangėje.

Lena, pravarde "Nano", siurbia energiją iš Rolando Pakso :).

Mielai priimsime bet kokią informaciją apie Leną Lolišvili: info@satan.lt

Reikalinga informacija:

2. Kaip Lena Lolišvili plagijuoja Džunos Davitašvili metodus ir kelią į Olimpo viršūnę.
3. Kaip Lena "gydydama" žmones savinasi oficialios medicinos laurus.

Apie Lietuvoje pagarsėjusios aiškiaregės gruzinės Lenos Lolišvili veiklą yra girdėję ir amerikiečiai. Prieš kelerius metus apsilankiusi šioje šalyje ji bandė gauti milijoną dolerių iš James Randi švietimo fondo (JREF).

Buvusio mago ir iliuzionisto J.Randi įkurtas fondas yra ne pelno organizacija, skatinanti kritinį mąstymą. Jos tikslas - pateikti patikimą informaciją apie paranormalias galias ir reiškinius.

Šis fondas remia ir pats atlieka originalius tyrimus žmonių, kurie tvirtina turintys ypatingų sugebėjimų. JREF yra įsteigęs milijono dolerių vertės prizą. Jį gali gauti bet kas, sugebėjęs pateikti įrodymų apie savo paranormalias, antgamtines ar okultines galias.

Kol kas nė vienas pretendentas gauti milijono dolerių prizą nėra sėkmingai įveikęs net pirminio testo.

Štai ką apie susitikimą su Lena Lolišvili rašo pats James Randi (Džeimsas Randis):

Andrew Harter yra vienas iš tų, kurie JAMES RANDI ŠVIETIMO FONDE (JREF) tvarko visus reikalus, susijusius su prašymais gauti milijono dolerių prizą. Beveik kiekvieną dieną prašymai gaunami faksu, paprastu ir elektroniniu paštu. Prieš keletą mėnesių Andrew gavo vienos damos iš Lietuvos pareiškimą, kuriame pretenduojama į nepaprastas diagnozavimo bei gydymo galias. Kaip ir įprasta, ji privargo nemažai laiko aiškindama, kokios būtent yra tos galios ir kaip jos galėtų būti išbandytos.

Kadangi jokie prisiekinėjimai bei raštiški paliudijimai nėra pakankamas mistinių galių įrodymas, mes paprašėme jos atvykti į Merilendo valstiją, kur galėtume patikrinti jos teiginius, esą ji savo rankose turinti "krūvį", suteikiantį galimybę gydyti žmones. Pretendentė atsiuntė pažymą iš gydytojo, kad jinai turinti kažkokios rūšies krūvį, tačiau daugiau nieko ši pažyma nesakė.

Pažymoje nebuvo pateikta jokių testo detalių. T.y., ar buvo naudojama kontrolinė grupė, ar iš viso imtasi kokių nors matavimų. Mes pranešėme šiai moteriai, jog paprasčiausiai neturime pakankamai informacijos, kad galėtume sumodeliuoti jos galias patikrinantį testą. Po to sekė ilgas susirašinėjimas ir gausybė telefoninių skambučių, tačiau papildomos informacijos nebuvo pateikta.

Tuomet neperspėjusios, paskutinį penktadienį, prie mūsų durų Fort Lauderdale pasirodė trys moterys. Jos reikalavo testo vienai iš jų – pretendentei iš Lietuvos, su kuria aptarinėjome reikalus. Viena iš moterų buvo tiesiog draugė, prisiekinėjusi, esą pretendentė ją pagydė nuo vėžio. Trečioji - jų vertėja. Jos buvo labai malonios, žavios, išvaizdžios ir patrauklios.

Kadangi jos atvyko tokį tolimą kelią ir turėjo nemažų išlaidų, nepaisant to fakto, jog Andrew tuo metu buvo nepasiekiamas, man kilo sumanymas leisti joms atlikti bent jau pirminį testą. Kuomet jos pradėjo dėstyti visas teorijas, filosofijas, atsiliepimus ir bendrą informaciją apie stebuklus, kurie buvo atlikti, aš joms tvirtai pasakiau, kad mane domina tik rezultatai.

Pretendentė tvirtino, jog sugeba bet kam 100% tikslumu nustatyti diagnozę. Visai neseniai man buvo atlikti visapusiški medicininiai tyrimai, o vėliau, popiet, buvo numatytas MRI (Magnetinio rezonanso vaizdo) "skenavimas", tad pamaniau, kad galėčiau būti idealus šio testo tyrimų objektas.

Pirmiausia aš paruošiau trumpą pranešimą videojuostoje, kur apibūdinau savo bendrą organizmo būklę, kiekvienos esamos problemos detales ir po atliktų medicininių tyrimų gautus duomenis. Tuomet mes pakvietėme pretendentę, kad ji atliktų savo diagnozę.

Kadangi tai nebuvo "dvigubai aklas" testas, nes aš žinojau, kokie turėtų būti teisingi atsakymai, toliau sekusi rankų-mojavimo procedūra man didelio įspūdžio nepadarė. Kiekviena pretendentės formuluojama diagnozė buvo neapibrėžta, nekonkreti; ji ėmė vardinti ligų simptomus, kurių galima tikėtis iš bet kurio mano amžiaus sulaukusio žmogaus.

Pretendentė pažymėjo, kad jei aš dar ir nekenčiu nuo jos įvardintų simptomų, tai neilgai trukus juos pajusiu. Iš tikrųjų ji praleido visus negalavimus, kuriuos aš iš tiesų turėjau.

Dėl viso to aš jaučiausi pakankamai blogai, kaip ir bet kuriuo atveju, kai žmonės patys save suklaidina ar apsigauna. Tuo pačiu, kai aš pasitenkinu faktu, jog tokie žmonės netiki jų galias paneigiančiais įrodymais ir toliau laikosi įsitvėrę savo klaidingų įsitikinimų. Vis dar manau, kad jie turėtų patirti kažkokį nusivylimą, kuomet taip smarkiai ir nesėkmingai "susikerta". Tačiau du vėliau mano užduoti klausimai daug ką paaiškinimo. Greičiausiai jūs būsite nustebinti atsakymų... bet mes jau tai praėjome, jog tikėtumėmės.

Prieš pradėdamas kalbą apie ką tik vykusio diagnozavimo rezultatus, paklausiau:
- Ką Jūs pasakysite, jei jūsų diagnozės pasirodys esančios klaidingos?
- O, tai neįmanoma. Aš visada teisi,- atsakė ji.

Keletą kartų aš specialiai uždaviau šį klausimą. Dariau tai dėl to, jog moteris nesutiko atsakinėti, negalėdama įsivaizduoti, kad gali suklysti diagnozuodama. Taigi, aš šiek tiek pakeičiau klausimą:

Aš paklausiau:
- Kokie įrodymai būtų pakankami, kad patvirtintų jums, jog jūs neturite sugebėjimo diagnozuoti?
Keletas minučių pagyvėjusio pokalbio tarp šio trejeto davė štai šį atsakymą:
- Ji niekada neklysta. Niekada!

Pareiškimas nebuvo apsimestinis. Jos negalėjo priimti tikimybės, jog ši moteris gali neturėti diagnozavimo, bei gydymo galių.  Šiuo atžvilgiu tai nėra išskirtinis pavyzdys. Panašiais atvejais, su kuriais buvome susidūrę, mes dažnai pastebėdavome tokį keistą nusistatymą.

Šis tvirtinimas nebuvo apsimestinis. Pašnekovės negalėjo priimti tikimybės, kad pretendentė gali ir neturėti gydymo bei diagnozavimo galių. Ir jokie įrodymai, prieštaraujantys jų pareiškimams, negalėtų pakeisti jų įsitikinimų ir minčių.  Šiuo atžvilgiu šis pavyzdys nėra išskirtinis, panašiais atvejais, su kuriais buvome susidūrę, dažnai pastebėdavome tokį keistą nusistatymą.

Tai geri, patys save suklaidinę ar apsigavę, bet nekalti žmonės. Bėda ta, jog jie, greičiausiai, pasiduoda pacientų įtakai, nuoširdžiai įsitikinusių, kad jų gydytojai išpildys tai, ką pažada. Tokia situacija gali virsti didele tragedija dėl praktikuojančiojo nesugebėjimo suprasti realų pasaulį.

Būtent tokia patirtis labai apsunkina mūsų darbą, kadangi kaltės našta gula ne ant suinteresuoto asmens, o ant masių nesupratimo, kaip iš tiesų viskas veikia.

Kad visa atlikta procedūra būtų iki galo teisinga, aš padariau nuorašą visko, ką sakė moteris savo diagnozėje. Paskui nusiunčiau faksu dviems savo gydytojams ir paprašiau iš jų atsakymų, paremtų jų turimomis žiniomis apie mano fizinę būklę. Kai ši medžiaga buvo išplatinta Internete, aš dar nebuvau gavęs žinių iš šių džentelmenų, bet iš to, ką pats žinau apie savo būklę, šios gerų ketinimų vedamos damos iš Lietuvos diagnozė buvo visiškai nesėkminga.

Mūsų nuomone, jai nepavyko preliminarus testas dėl milijono dolerių prizo.

Deja, esu įsitikinęs, kad dėl šio bandymo mesti iššūkį moterys parsiveš namo prastos išvykos jausmą. Tačiau, iki joms sugrįžtant, pasiūlysime joms galimybę diagnozuoti dar porą žmonių, nors aš tikiuosi tokių pat rezultatų. Mūsų bandymuose mes visada stengiamės iki galo išlikti sąžiningi.

Tos pačios trys malonios moterys iš Lietuvos, kurios lankėsi pas mus praėjusią savaitę, vėl sugrįžo, kad gautų pilną ataskaitą apie atliktą man diagnozę. Turėjusioms vilčių laimėti JREF milijono dolerių prizą, joms iškarto buvo pranešta, kad diagnozavimas buvo labai netikslus. Kaip aš ir tikėjausi, mano gydytojai sutiko, kad visais atžvilgiais diagnozė buvo absoliučiai klaidinga. Galima buvo tikėtis, jog ataskaitos rezultatai jas nuvils, tačiau joms tai tebuvo priežastis nustebti.

Moterys negalėjo suvokti to fakto, kad jos paprasčiausiai klydo. Pretendentė, atlikusi man diagnozę pasakė, kad jos diagnozė yra teisinga ir kad aš turiu rimtų problemų su kairiuoju inkstu. Pasakiau jai, kad mano gydytojai atliko man visus tyrimus, parodžiusius, jog tas inkstas yra visiškai sveikas. Pretendentė atsakė, kad gydytojai paprasčiausiai nežino, o ji yra žino, kad mano inkstas iš tiesų yra blogos būklės.

Aš jos paklausiau, kokios būtų išvados, jei po poros metų pas mane taip ir neatsirastų jokių tos ligos simptomų, jokių medicininių tyrimų išvadų, jog inkstas yra tokios blogos būklės, kaip kad ji teigia. Pretendentė man atsakė, kad gali praeiti du, keturi, šeši ar dvylika metų ir galiausiai aš galiu mirti visai nuo kitų ligų, o tie dabar nurodyti simptomai gali taip ir nepasirodyti. Tuomet, kai aš pakartojau klausimą, ar galinti jinai kada nors suklysti, visos trys nusijuokė ir patikino mane, kad ji niekad neklydo. Tai buvo jų galutinis atsakymas.

Moterys nieku gyvu nenorėjo pripažinti, kad galėtų klysti. Klausimas "kas būtų, jeigu rytoj nepatekėtų Saulė?" joms būtų lygiai toks pat juokingas ir lygiai taip pat suvokiamas jų mąstysenos. Aš buvau ir anksčiau susidūręs su tokiu nusistatymu, tačiau niekada negalėjau tinkamai su juo susitaikyti.

Vertėja labai rimtai mane patikino, kad pagrindinis jų atvykimo tikslas buvo noras pamatyti mane ir pasikalbėti šiuo, joms labai svarbiu, klausimu. Ji paklausė manęs, kokios yra šių nuostabių pretendentės galių priežastys? Ar jos ateina iš Dievo, ar yra paveldėtos, ar gali jas paaiškinti mokslas? Aš joms atsakiau, kad nepamačiau jokių pretendentės galių įrodymų ir kad bet kuriuo atveju nesu kvalifikuotas skelbti išvadas tokiems filosofiniams išvedžiojimams.

Aš pasiūliau, kad galiu surasti asmenį su tokia liga, kurią galėtų nustatyti paprasti medikai ir pristatyti šį asmenį šiai nuoširdžiai moteriai iš karto po to, kai grįšiu į Floridą iš Kalifornijos. Visos trys tam energingai pritarė ir aš buvau patikintas, kad diagnozė bus labai sėkminga.

Gi manoji diagnozė nepavyko visais atžvilgiais, kadangi nustatė tai, ko nebuvo ir praleido du simptomus, kurie buvo žinomi man ir medikams. Moterų tai nė kiek nesutrikdė. Tai, kuo aš ir mano gydytojai buvome įsitikinę, joms nebuvo tiesa. Tiesa pretendentei buvo tik tai, ką skelbė ji pati. Moterims tai buvo elementaru... Pagal tokius standartus jos bus teisios visada. Tačiau tai tik tolesnis pastebėjimas, koks didelis procentas žmonių neturi supratimo apie kritinį mąstymą.

Šią savaitę įvyks žadėtasis testas. Žinoma, juo nesiimame šiems mieliems žmonėms ką nors įrodinėti, kadangi bet kokiu atveju jie priims pasisekimą, o nesėkmę atmes kaip neįtikėtiną. Tačiau tai tik maža dalis to, ką mes čia darome JREF. Aš tik viliuosi, kad tokie epizodai kaip šis nepadidins skirtumų tarp mūsų, o padės geriau vieniems kitus suprasti.

James Randi
James Randi Education Foundation
http://www.randi.org/jr/10-01-2000.html http://www.randi.org/jr/10-08-2000.html

Adatomis gydantis rusas tapo ir stebuklingo vandens specialistu

Parašytas su daugybe klaidų

Spalvingas dokumentas, kurį 2002 metais Lena Lolišvili parsivežė iš Romos, tvirtina apie nepaprastus diagnostinius bei gydomuosius šios moters sugebėjimus.
Tačiau šis sertifikatas surašytas itin nemokšiškai, jame žioji elementarios gramatinės ir stiliaus klaidos.
"Lietuvos ryto" korespondentas šį popierių parodė Romos klasikinio licėjaus "Seneca" aukštesniųjų klasių mokiniams. Jie dokumente bemat aptiko 12 gramatinių klaidų.
Šis raštas, išduotas L.Lolišvili, sukėlė juoką net Italijos moksleiviams.
"Italijoje šis dokumentas sukeltų juoką. Profesoriai taip nerašo. Jų sekretorės - taip pat", - stebėjosi lotynų, graikų ir gimtąją italų kalbas besimokantys italai. Supainioti artikeliai, prielinksniai, tie patys žodžiai tekste parašyti skirtingai.

Sertifikatas - be numerio

Sertifikatą iš tiesų pasirašė ne italas, o rusas profesorius Vladimiras Marčenka.
"Patvirtinu, kad ponia Jelena Lolišvili sugeba pakeisti fizikinę bei cheminę vandens struktūrą, kuri išlaiko savo naująsias savybes netgi praėjus 10 metų.
Ponia Lolišvili turi nepaprastų jutiminių galių: ji jaučia, kokie organai potencialiai negaluoja, ir gydo juos "struktūrizuotu" vandeniu.
Visa tai buvo patikrinta ir patvirtinta mūsų bendrovėje".
Tokį raštą pasirašė I.N.EAV įkūrėjas, narys profesorius daktaras Vladimiras Marčenka.
Vienintelė dokumento autentiškumo žymė - mažas bendrovės "Salus Vitae" antspaudas, kuris paprastai naudojamas mokėjimo sąskaitose.
Ant spalvoto kanceliarijos reikmenų parduotuvėse parduodamo popieriaus ranka surašytas sertifikatas - be registracijos numerio ir be apskrito antspaudo.

Stebuklų jau nebeįžvelgia

Bendrovė "Salus Vitae" - paslaptinga įstaiga, neįtraukta į Romos telefonų knygas. Tačiau "Lietuvos rytui" pavyko pasikalbėti su profesoriumi V.Marčenka.
"Taip, aš tą dokumentą parašiau ir pasirašiau", - prisipažino su stipriu akcentu itališkai kalbantis rusas.
Mano pašnekovas prisipažino, jog L.Lolišvili pažįsta dar nuo tų laikų, kai tyrė ją Maskvoje.
"Nieko labai stebuklinga gruzinės veikloje neįžvelgiu. Mano nuomone, ji tikrai turi ekstrasensams būdingų galių. Bet aš pats tais dalykais daugiau nebeužsijimu", - kalbėjo buvęs Maskvos universiteto profesorius.
Paklaustas, ką jis pats veikiąs Italijoje, V.Marčenka sakė senokai dirbantis akupunktūros srityje.

Italijoje virto katalike

Profesorius iš Rusijos tikino, kad L.Lolišvili, būdama Italijoje, jokia gydomąja veikla neužsiėmė: "Ji man paskambino ir mes susitikome. Aš patikrinau dešimties metų senumo struktūrizuotą vandenį ir įsitikinau, kad savo gydomųjų savybių jis dar neprarado. Tai aš ir surašiau tame dokumente".
V.Marčenka aiškino, jog L.Lolišvili į Romą buvo atvykusi su draugėmis kaip turistė: "Ji - katalikė, ėjo į Vatikaną, į popiežiaus audienciją".
Bendrosios Jono Pauliaus II audiencijos Šv.Petro aikštėje rengiamos kiekvieną trečiadienį: Jose dalyvauja tūkstančiai maldininkų iš viso pasaulio.
"Galbūt netrukus Lena vėl atvažiuos į Romą", - svarstė V.Marčenka.

Paulius Jurkevičius
"Lietuvos ryto" korespondentas Romoje ir Vatikane (2003-03-15 / Nr. 61)

Prancūzijos virgulininkų išduotas popierius jau seniai negalioja

Iš organizacijos pašalinta

Paryžiuje gautas popierius, kuriuo taip didžiuojasi Lena Lolišvili, yra joks diplomas, o paprastas Prancūzijos profesinės virgulininkų sąjungos nario pažymėjimas.
L.Lolišvili šiai sąjungai vienu metu iš tiesų priklausė. Dabartinė virgulininkų sąjungos prezidentė ją gerai prisiminė ir "Lietuvos rytui" teigė, jog Paryžiuje gruzinė lankėsi keletą kartų. Tačiau tai buvo seniai.
"Naujienų iš L.Lolišvili mes negavome jau senokai, turbūt nuo 1997 metų. Ji pas mus nebesilanko, nemoka nario mokesčio, todėl iš sąjungos narių sąrašo yra išbraukta", - paaiškino Versalyje įsikūrusios virgulininkų profsąjungos pirmininkė.
Paaiškinti tikslių aplinkybių, kaip gruzinė tapo šios organizacijos nare, prancūzė negalėjo: "Viskas vyko velionio buvusio sąjungos prezidento laikais".
Jei L.Lolišvili norėtų atnaujinti savo narystę, ar galėtų tai padaryti? "Negaliu šito pasakyti. Tai nuspręstų mūsų sąjungos komisija", - atsakė apie 450 narių vienijančios organizacijos prezidentė.
Virgulininkų profsąjungos brošiūroje teigiama, kad organizacijos nariai atrenkami pagal "labai griežtus kriterijus ir nuolat kontroliuojami".

Į gydymą nepretenduoja.

Kita vertus, už atliekamas paslaugas užmokestį imančios virgulininkų organizacijos nariai nepretenduoja gydyti žmones.
"Lietuvos rytui" pasakius, jog L.Lolišvili teigia gydanti sunkias ligas, net vėžį, profsąjungos prezidentė turbūt iš nuostabos trumpam nutilo, o paskui atšovė: "Tai - šios ponios, kuri, kaip sakiau, mūsų organizacijai nepriklauso, reikalas! Mes į tokius dalykus nepretenduojame ir negalime tvirtinti, jog gydome ligas, nesvarbu, kokios jos būtų. Tai aiškiai prieštarautų mūsų vidinio reglamento ir etikos principams".
Aštriai ši organizacija sureagavo ir pasiteiravus, ar jos nariai užsiima aiškiaregyste: "Jokiu būdu! Mes nesame nei žiniuoniai, nei ateitį matantys aiškiaregiai!".

Nurodomos teikiamos paslaugos

Virgulininkų organizacijos nariai, pasitelkę vyteles arba švytuokles, siūlosi padėti ieškoti dingusių asmenų, vandens šaltinių, naftos telkinių, lobių arba brangenybių.
Kai kurie jų taip pat patarinėja verslo, profesinės orientacijos bei asmens charakterio nustatymo klausimais.
Virgulininkai tvirtina galintys padėti ir žemdirbystėje, atrenkant sėklas, trąšas, užsiima ir vadinamąja geobiologįja arba būsto medicina. Pastarosios paskirtis - "atskleisti vietovės - požeminių srovių, plyšių, tektoninių skirtumų, kurie sukuria mikroenergijos šaltinius - poveikį individui".

Žiūrima su lengva pašaipa

Prancūzijoje virgulininkai vertinami su lengva pašaipa, panašiai kaip ir astrologai. Dažniausiai jie minimi kalbant apie dingusių žmonių paiešką.
Antai naujienų agentūra AFP, neseniai pranešdama apie Alpėse dingusių keturių slidininkų paieškas, įterpė ir tokį sakinį: "Savo paslaugas žandarams ėmė siūlyti, patarinėti, kur reikia ieškoti, visokie aiškiaregiai, virgulininkai ir kiti magai".
Žandarai atsisakė ir paprašė netrukdyti.

Susigundė ir dvasininkas

Bet pasitaiko atvejų, kai virgulininkų paslaugų neatsisako ir Prancūzijos katalikų bažnyčios dvasininkai.
Kaip savo galių įrodymą L.Lolišvili rodo tokį Paryžiuje išduotą vadinamąjį dokumentą. Pavyzdžiui, 1996 metais į juos kreipėsi viduramžiais pastatytos Oteno katedros Burgundijoje kanauninkas Grivot.
Dvasininkas taip bandė surasti dalį katedrai priklausiusios, 1766 metais parduotos XII amžiaus statulos "Ievos gundymas".
Viena skulptūros dalis, kurioje pavaizduota gulinti Ieva, buvo surasta 1866 metais privačiame Oteno name.
Tačiau kita, kurioje pavaizduotas Adomas, dingo kaip į vandenį. Virgulininkų pastangos taip pat buvo bergždžios.

Edita Urmonaitė
"Lietuvos ryto" korespondentė Paryžiuje ir Briuselyje (2003-03-15 / Nr. 61)