Content

Dažnai pasigirsta kritika, kad Nida Vasiliauskaitė yra nacizmo ir stalinistinio rėžimo išgama, sąmoningai vedanti Lietuvą į moralinę ir fizinę pražūtį. Piliečiai, nesikuklinkite - atskleiskime visą šios bedievės keliamą grėsmę VISAM PASAULIUI ir istorinę asmenybę, savo veiksmais anapilin nusiuntusią milijonus nekaltų gyvybių. Te šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi, paviešinant šio Antikristo darbus prieš žmoniją.

Įžanga apie Vasiliauskaitę Vasiliauskaitė ir Kristus Nida: „Ir dar (vos nepamiršau): tai aš sukėliau II pasaulinį karą.“ Vasiliauskaitė ir nepriklausoma Lietuva Vasiliauskaitė pokario laikais Kaip buvo įkurta Vilniaus Universiteto Filosofijos Katedra Karo metu Vasiliauskaitė dirbo abiems pusėms Vasiliauskaitė šiandien Apie autorių
Įžanga apie Vasiliauskaitę

Vasiliauskaitė buvo didi istorinė figūra, todėl daug genialių kompozitorių sukūrė eilę įspūdingų kūrinių jos garbei. Dalį jų galite perklausyti skaitydami šio skyriaus tekstą.

Dažnai pasigirsta kritika, kad Nida Vasiliauskaitė yra nacizmo ir stalinistinio rėžimo išgama, sąmoningai vedanti Lietuvą į moralinę ir fizinę pražūtį. Piliečiai, nesikuklinkite - atskleiskime visą šios bedievės keliamą grėsmę VISAM PASAULIUI ir istorinę asmenybę, savo veiksmais anapilin nusiuntusią milijonus nekaltų gyvybių. Te šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi, paviešinant šio Antikristo darbus prieš žmoniją.

Svetainėje pateikti tik patvirtinti giliomis mokslinėmis ir istorinėmis studijomis faktai, galėsiantys papildyti kiekvieno save gerbiančio Nidos oponento arsenalą. Iki šiol buvę slapti archyvai, kuriais, kurdami savo straipsnius kovoje su šia velnio sėkla, neabejotinai naudojosi tokie garsūs rašytojai kaip Edvardas Čiuldė, Tomas Čyvas, Saulius Stoma ar Tomas Baranauskas tapo prieinami visiems - dėl originalų kreiptis į VSD ir Lietuvos Respublikos Archyvų Departamentą.

Nacizmas, komunizmas – ar sustosime ties tuo? Ne! Tai tik maža dalis, kuo šiandien galime apkaltinti Nidą Vasiliauskaitę. Jau yra duomenų, kad ji susijusi su tarptautiniu terorizmu ir už kiekvieną savo straipsnį gauna reguliarias išmokas iš Osama bin Ladeno pagal kultūrinę programą "Good Christian – aborted Christian". Už veiklą, skatinant masines kūdikių žudynes krikščioniškose šalyse, Saudo Arabijos musulmonų sąjunga "Christian Pigs Kirdyk" neseniai ją apdovanojo titulu Nida bin Vasiliauskaitė. Slaptos ceremonijos metu Vilniuje Osama bin Ladenas (pakviestas žinomo čečėnų ir kitų banditų užtarėjo E.Vareikio) asmeniškai įteikė Nidai Koraną, aptrauktą krikščionio oda, bei specialios formos peilį, skirtą skersti kiaulėms (aut. past. t.y. krikščionims).

Kai kurie žmonės varo ant Nidos išvaizdos. Bet kaip atrodytų dažyta Vasiliauskaitė? Moralas: sutikę gatvėje neapsigaukite - beveik visos merginos, kaip ir Velnias, dažytos gerai atrodo.

Kas sakė, kad jau su šita nuotrauka Vasiliauskaitė nieko neapgaus? Nėra tos Vasiliauskaitės, kuri negalėtų apgauti naivius patinus besidažydama. Sklinda kalbos, kad panaudojus atitinkamą šukuoseną ir šypseną prieš ją neatsilaikė net didysis muskulistas Chuck Norris'as - atsibudo jis jau su nupjautu pimpalu. Būtent tai paskatino jį nusipirkti didelį visureigį ir įstoti į teisėsaugą. Prisidengiant kova su nusikaltėliais jis dabar gali visus legaliai mušti, taip kompensuodamas prarastą vyriškumo simbolį, ir pasinaudoti sistema, ieškant ir teisiškai nubaudžiant Vasiliauskaitę, kadangi padaryti to muskulistiškai su moterimis jis jau nesugeba. Saugokitės - Velnias yra klastingas!

Keliaujantis Tamsa

Vasiliauskaitė ir Kristus

Nelabai kas ir žino, tačiau Kristų nukryžiavo visai ne žydai, o Vasiliauskaitė (dar žinoma Judo slapyvardžiu). Yra išlikę Petro laiškai, kuriuose juodai ant balto užrašyta, kaip ji kartą pasakė Kristui "Nori, aš tave pakabinsiu?". Kristus seniai neturėjo moters, nes tai prieštarauja šventumui ir ne taip, kaip Vasiliauskaitė, suprato žodį "kabinti", tad pasirašė. Nespėjo žmogelis susivokti, kaip gavo su dideliu akmeniu per galvą. O kai atsipeikėjo, jau buvo... lyg ir... pakabintas. Būtent Vasiliauskaitė vėliau jam nupynė ir vainiką ant galvos, dyglius papildomai impregnavusi druskos rūgšties tirpalu ir Phyllobates terriblis varlės nuodais. Pažvelkite į visus paveikslus bažnyčiose... ji ten visur pozuodama kala vinis Kristui į dešinę ranką. Paskui ji sukalė jam vinis į kojas ir po vieną suvarė į abi ausis, kadangi siūlas, laikantis Kristaus ausis, jau buvo visai susidėvėjęs ir dėl to jos baigė nukristi. O be ausų jis nebūtų girdėjęs, kaip Vasiliauskaitė dar ir tyčiojosi iš jo kartu su visais, kad su savo gyvenimo būdu ir dabartine apranga jis būtų lygiai taip pat išskėstomis rankomis priimtas į Rio de Žaneiro karnavalą arba Berlyno paradą ir pan., kol tas neišleido dvasios. Taip pat yra išlikęs ir kasos čekis, rastas Pontijaus Piloto kapavietėje kartu su kitais raštais, kuriame aiškiai nurodytas Jėzaus pardavimo faktas už 30 sidabrinių. Šiuo metu čekis saugomas Izraelio nacionaliniame muziejuje, nekošerinių religijų archyve.

Pastabesni matematikoje iškarto atkreips dėmesį, kad Vasiliauskaitė pasinaudojo ir šia proga apgauti - nusuko nuo Pontijaus Piloto 3 sidabrinius. Tai rodo, kokia ji klastinga net menkiausiose smulkmenose.

Keliaujantis Tamsa

Nida: „Ir dar (vos nepamiršau): tai aš sukėliau II pasaulinį karą.“

Kai kas gali pagalvoti, kad šie Vasiliauskaitės žodžiai – pasišaipymas. Deja, jie slepia tikrą tiesą. Papasakosiu jums tikrus istorinius įvykius. Jie įrodo, kad Nida yra amoralus žmogus ir Šalkauskas buvo visiškai teisus.

Žinoma, Nidos vaidmuo dėl Antro Pasaulinio Karo sukėlimo kiek perdėtas. Vasiliauskaitė tik pradėjo Stalino ir Hitlerio konfliktą ir nėra visiškai atsakinga už visą karą. Tam patvirtinti yra daug liudininkų ir aš pats viską mačiau bei girdėjau iš artimų žmonių. Tuo metu mano senelis imdavo mane į įvarius nacių renginius ar keliones - jis buvo atsakingas už delegacijų aprūpinimą įvairiomis dovanomis iš darbo stovyklų. Pvz. žydo oda aptrauktais baldais, žydišku muilu "Košerinis žydelis", peleninėmis iš kaukolių ar džiovintų papų ir pan.

Kaip prisimena savo memuaruose Iljyčius Leninas, 1907 metais dar visai jaunas Hitleris užsuko pas Staliną aptarti pasaulio pasidalinimo planų. Žinoma, niekas tuo metu į Hitlerį ir jo svaičiojimus apie pasaulio užkariavimą dar rimtai nežiūrėjo. Stalinas tada jį priėmė kaip nepriklausomą Vokietijos menininką pagal tarptautinę apsikeitimo programą "Šnicelis".

Aš tada su kitais vaikais žaidžiau atskirame kambaryje. O Vasiliauskaitė irgi... dar visai maliavka-pipyska po stalu bėgiojo ir kur rasdavo lėlėlms-berniukams galvas nurovinėjo. Kolektyve ji buvo nagliausia ir aršiausią, kaip tie maži šuniukai, kur su išsprogusiomis akimis, plonomis kojomis ir aštriais dantimis - lakstė ir visiems kenkė. Ją iš kažkur ištraukė Gėbelsas. Žmonės kalbėjo, kad rado jis ją aborto atliekų konteineryje šalia eksperimentinės laboratorijos, bandžiusios įvairius agresiją skatinančius ginklus ant gimdyvių. Visą vakarą ji atiminėjo iš kitų vaikų saldainius ir daužė jiems per galvas su mediniu traukinuku. Net pati viena mušė bei kankino specialiai vokiečių vaikams į šventę atvestus žydukus, neleisdama tuo pasidžiaugti kitiems vokiečių vaikams. Galiausiai, tą vakarą neapsikentusi Stalino žmona Ekaterina pasakė, kad ji bloga mergaitė ir liautųsi išdykavusi. Geriau jau ji būtų patylėjusi. Mes vaikai ir toliau sau žaidėme, o Vasiliauskaitė visa užtilo. Paskui pasiėmė nuo Stalino rašomojo stalo grafiną ir nubėgo į virtuvę. Greitai išgirdome dūžtančio stiklo trenksmą ir smulkinamų šukių traškėjimą. Tik spėjome pamatyti pro durų plyšį, kaip ji sušlavusi šukes sumetė jas į stiklinę su kompotu ir nubėgo į Ekaterinos miegamąjį pasišokinėdama ir dainuodama "lia lia lia". Tą pačią naktį Ekaterina, visa kraujuodama iš burnos, mirė ant Stalino rankų. Bet Stalinas buvo retai geros dūšios gailestingas žmogus, tai atleido vaikui už šią išdaigą. O kad nekelti skandalo, visiems pranešė, jog žmona mirė, neva tai, nuo džiovos.

Kažkur apie penktą kartą Stalinas su Hitleriu susitiko 1932 metais. Stalinas jau buvo antrą kartą vedęs tokią Nadeždą Alilujevą – neilgai džiaugėsi vargšas. Gebelsas tą intrigantę Vasiliauskaitę vėl į bendrą vakarėlį atsitempė. Ji taip skriaudė visus vaikus, kad net Lavrentijus Berija pasibaisėjęs išėjo visas susimąstęs apie tai, kur ritasi pasaulis (sklido kalbos, kad būtent po to jis ėmė naktimis važinėti po miestą ir įtraukęs į savo automobilį prievartaudavo ir žudydavo moteris, kaip pasaulio blogį – matote, iki ko Vasiliauskaitė priveda!) Nadežda būtent tą vakarą irgi neišlaikė nepasakiusi... "kokia neišauklėta mergaitė", nors buvo ir perspėta to nedaryti jokiais būdais. Nida iškarto paleido jai į galvą butelį ir susimušė su Stalino sūnumi Jakovu, bandžiusiu apginti pamotę. Tą kart jis sudaužė į šipulius Nidos kupron 3 ąžuolines Stalino darbo kabineto kėdes ir už laido sukamą ore lygintuvą. Manote tuo viskas baigėsi? Taigi, kad ne. Po kelių minučių Vasiliauskaitė nešina revolveriu patraukė link Nadeždos miegamojo... kur ta visa kruvina nuėjo prigulti ir pailsėti. Pasigirdus šūviui Kremliaus buhalteris su liūdesiu konstatavo, kad po kambarį ištaškytų smegenų valymas nuo sienų ir kilimo Stalinui kainuos net 9 rublius ir 34 kapeikas. Paskui Vasiliauskaitė dar spėjo prišikti į visų svečių batus bei pasmaugti Stalino kanarėlę "Trockis". Bet Stalinas ir vėl buvo neišpasakytai gailestingas žmogus, kaip visada. Tiesiog nuostabios širdies angelėlis... atleido ir tą kart jai. "Ką gi su vaiku padarysi – vaikai mūsų gėlės" tepasakė ir nuėjo iš seifo paimti pinigų.

1943 metais, kai Hitleris su palyda poilsiavo rytinėse Rusijos teritorijose, Stalinas pasikvietė jį pailsėti po mūšių į savo sodybą prie Maskvos. O Nida kažkaip įsigudrino tuo pačiu metu suvilioti ir priversti ateiti į vokiečių stovyklą pasimatyman Stalino sūnų Jakovą – tą patį, kuris pasipriešino Nidai per praėjusį susitikimą. Spėju, kad ji ilgai rezgė keršto planą už tai, kad tas muskulistas drįso pakelti ranką ir koją prieš moterį. Kai tas jau laukė, ji priėjo iš pasalų ir, davusi iš nugaros su plyta makaulėn, surišo ir tą patį vakarą pareikalavo iš Stalino išpirkos, pasirašiusi Stalinui skirtame laiške-žinutėje Hitlerio vardu. Tikriausiai norėjo, kad Stalinas užmuštų tuo metu pas jį svečiuose viešėjusį Hitlerį, idant manė, kad tada jai atiteks dalis jo palikimo. Stalinas atsisakė rimtai reaguoti galvodamas, kad tai jo paties sūnaus pokštas (nes pats vaikystėje dažnai apsimesdavo, jog jį pagrobdavo kaimynai čečenai ir tokiu būdų buožindavo tėvus savo linksmybėms). Taip ir nesulaukusi pinigų Vasiliauskaitė pastūmė Jakovą po traukiniu, kur tas ir gavo galą, o tiksliau, jo neteko... su visa apatine kūno dalimi kiek aukščiau virš bambos. Tai sužinojęs Stalinas neišlaikė. Jis paskambino Hitleriui ir pasakė, kad jis yra pratyvnyi ir tramdytų savo pavaldinius ir vaikus. O Hitleris gi buvo isterikas... ėmė šaukti, kad Vasiliauskaitė ne jo, o Gėbelso vaikas. Dar pagalvojo, kad Stalinas jį kaltina neištikimybe Evai Braun, neva jis už jos akių kažkur kažkam užstatė Vasiliauskaitę, darydamas vaikus pašonėje. Dar pareiškė, kad Stalinas daugiau nekištų savo didelės žydiškos nosies į jo ir žmonos santykius bei nematys Stalino pimpalas daugiau fiurerio "rudosios". (Ne paslaptis, kad Hiteris su Stalinu buvo homoseksualistai meilužiai, nes gi visi blogi žmonės yra homoseksualai ir iš jų kyla visas blogis pasaulyje). „Rudmarškiniai“ - sukarintas Nacių Partijos padalinys, padėjęs Hitleriui ateitį į valdžią, irgi ne šiaip sau dėvėjo rudos spalvos uniformas. Ši spalva simbolizavo ištikimybę Hitlerio „rudajai“. Visi „rudmarškiniai“, kaip ir Hitleris su Stalinu, taip pat buvo homoseksualai. Taip žodis po žodžio abu vadai apsikeitė savo nuomonėmis apie vienas kitą. Paskui, dar buvo susitikę apsiskaldyti antausiais, po ko ir prasidėjo jau tikra, o ne suvaidinta, Vokietijos-TSRS konfrontacija, nusinešusi milijonus nekaltų gyvybių. Hitleris buvo priverstas baigti atostogas Stalino vasarnamyje prie Maskvos ir su visa savo karine palyda kraustytis atgal į Berlyną. Žinoma, jei norite, galite sakyti, kad Vasiliauskaitė išprovokavo Antrą Pasaulinį Karą, bet vis tik asmeniškai ji nužudė tikrai nedaug žmonių. Nors Vasiliauskaitė yra akivaizdus blogis, vis tik reikėtų laikytis istorinio teisingumo. Jos prisipažinimas, kad ji sukėlė Antrą Pasaulinį rodo bent tai, kad ji pati pripažįsta savo kaltę, prisiima atsakomybę ir dėl to gal net atgailauja. Už Jakovo nužudymą Vasiliauskaitė gavo "Vokiškojo kryžiaus aukse" ordiną, o kiek vėliau ir "Už ilgą tarnystę" apdovanojimą. Krinta į akis tai, jog abu šiuos apdovanojimus Vasiliauskaitei Adolfas Hitleris pasirašė asmeniškai. Tai tik dar vienas nepaneigiamas įrodymas, siejantis ją glaudžiais ryšiais su nacizmu ir jo nusikaltimais.

Keliaujantis Tamsa

Vasiliauskaitė ir nepriklausoma Lietuva

Nida jau nuo senovės užsiėmė antilietuviška veikla. Dėl to 1918-02-16 d., Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, dar tais pačiais metais, po Antano Smetonos patronavimu, konservatorių ir tautininkų iniciatyva buvo įkurta organizacija "Švenčiausios Mergelės Marijos palaimintoji ir Kristaus apveizėta anti-Nidiškoji koalicija", skirta kovai su kairiaisiais ir kitais tautos išdavikais. Organizacijos paskirtis buvo paviešinti visokių komunistų (kaip Nidos) nusikaltimus prieš Lietuvos žmones bei apsaugoti Lietuvos tautą nuo galimos grėsmės. Tuometinis Lietuvos Saugumas gavo žinių, jog Nidos iniciatyva jau pradėtas organizuoti karinis perversmas, kurio finale buvo netgi planuojama sušaudyti visus dešiniarankius, kaip kapitalistinio-buržuazinio rėžimo bendrininkus. Veikti reikėjo greitai. Registruotis organizacijoje buvo galima sudainavus Lietuvos himną ir pabučiavus Lietuvos vėliavą bei visiems to meto Seime posėdžiavusiems konservatoriams į dešinę užpakalio skiltį slaptame įšventinimo rituale. Manoma, kad užpakalio bučiavimas buvo skirtas tam, kad niekas viešai nesigirtų ir neprisipažintų priklausąs organizacijai (vyras, bučiuojantis kito vyro užpakalį, buvo ne tai, kuo viešai girtųsi doras krikščionis-konservatorius), kad Nida negalėtų taip lengvai identifikuoti ir neutralizuoti save išsiduodančių narių. Nors tuo metu apie 20 000 narių vienijanti organizacija veikė gana sėkmingai kelis dešimtmečius, vis tik jos organizatoriai neapskaičiavo savo jėgų kovoje prieš Vasiliauskaitę.

1936-1938 m. Vasiliauskaitė su padirbtu pasu, persirengusi Antanu Smetona bei tuo palikusi fiktyvų pėdsaką, nuvyko į Gruziją, kur nesėkmingai gaudoma NKVD ir Raudonosios Armijos Smetonos vardu šiko ant Stalino motinos Ekaterinos Georgijevnos Džiugašvili kapo bei vartė gruzinų senolių kapus, visur pasirašinėdama "Su meile nuo Lietuvos. A.Smetona". Dėl nesėkmės pagauti Vasiliauskaitę Stalinas galiausiai išliejo įtūžį ant kapų niekintoją beviltiškai bandančių sučiupti Raudonosios Armijos karininkų, juos sušaudydamas, kaip nesugebančius atlikti pareigos išdavikus. Šaudymai vyko nuo 1937 iki 1938 m., kol netikėtai 1938 m. kapinių niekinimas liovėsi.

Sekantis Vasiliauskaitės pasirodymas KGB archyvuose užfiksuotas 1940-06-08 d., kai ji patykojo Stalino restorane "Trys Komunarai" ir įminkė į specialiai Stalinui skirtus mėsainius išmatų su rašteliais "Ėsk šūdą sušiktas gruzine. A.Smetona" ir "Šikau ant tavęs mažapimpi nudžiuvaranki paralyžike. A.Smetona". Pasak liudininkų, Stalinas tą vakarą asmeniškai išdaužęs visą restorano įrangą su jo virėjais (o paskui virėjus su restorano įranga), grįžo namo juodas, kaip naktis, ir užsidarė savo darbo kabinete. Neaišku, kurie žodžiai Staliną užkabino labiausiai - Kremliaus darbuotojai patyliukais šnabždėjosi, jog tuo metu Stalinas į kambarį užsisakė dėžę pompų pimpalui didinti ir neišėjo visą savaitę, bet jau 1940-06-15 d. Stalino įsakymu į Lietuvą įžengė okupaciniai Raudonosios Armijos daliniai gaudyti Smetonos. Smetonai tą kart pavyko pasprukti į JAV, bet nepriklausomybės dvasia ir tautininkai su konservatoriais dar nebuvo galutinai palaužti...

Kol 1944-01-08 d. Vasiliauskaitė neatsiuntė Stalinui asmeninio laiško, kuriame rašė: "Tu, gaidy, tai aš nužudžiau tavo sūnų Jakovą ir juokiuosi iš tavęs, vienakoje nudžiūvusi susna. Šikau ant tavo motinos, ant tavęs ir tavo kanarėlės "Trockio". A.Smetona". Ko pasėkoje jau kitą dieną (1944-01-09) NKVD buvo duotas specialus įsakymas ir Lietuvą pasiekė skausminga žinia apie Antano Smetonos žūtį keistomis aplinkybėmis. Vėliau išsiaiškinta, kad laiškas Stalinui siųstas ne paties Smetonos, bet iš buto esančio tiesiai virš Antano Smetonos gyvenamųjų patalpų. Liudininkai patvirtino, kad jame pastoviai vyko visokios grupinės homoseksualų orgijos ir triukšmingi vakarėliai, o pro langus buvo dažnai mėtomi abortų metu išpjauti vaikai ar jų dalys. Kartais pro langus krisdavo net akivaizdžiai apgraužti kūdikių kaulai. Lietuvos genetikos mokslų institutas, atlikęs tyrimus, liekanų pavyzdžiuose rado Vasiliauskatės seilių, kas patvirtina faktą, jog ji užsiiminėdavo kanibalizmu ir valgydavo mažus vaikus. Nėra abejonės, kad ji iki šiol neatsisakė šio savo pomėgio, todėl visus tėvus norėtųsi perspėti, kad jie saugotų savo atžalas, idant Vasiliauskaitė jų pagavusi neužmuštų ir nesuvalgytų. Be to, Smetonos mirties dieną durininkas matė nuo jo lavono nubėgančią trumpai kirptą merginą (deja, jau kitą dieną jis netyčia nusišovęs iškrito pro atidarytą langą, kur jį pervažiavo sunkvežimis, dėl ko daugiau negalėjo padėti tyrimui savo liudijimais). Bet šiandien mes drąsiai galime įvardinti žmogžudystės vykdytoją. Neabejotinai, Smetoną nužudė Nida Vasiliauskaitė. Reikalas tame, kad ji tuo metu dirbo NKVD po dviem slapyvardžiais "Vasilisa Premudraja" ir "Džek Potrašytel" – t.y. NKVD, to pats neįtardamas, šildė gyvatę savo užantyje. Tai suvokus galima logiškai paaiškinti, kodėl Gruzijoje, šikant ir vartant kapines, niekas taip ir nepagavo paslaptingojo vandalo – tai buvo žmogus iš vidaus, puikiai žinojęs, kada ir kur rengiamos pasalos. O prasidėję karininkų sušaudymai grėsė ir pačiai tuo metu NKVD dirbusiai Vasiliauskaitei, dėl ko ji buvo priversta keisti taktiką ir dėl sustiprėjusio persekiojimo staiga nutraukti savo veiklą Gruzijoje. Be to, NKVD archyvuose buvo rastas dokumentas, patvirtinantis "Raudonosios žvaigždės" ordino skyrimą Vasiliauskaitei 1945 metais už Smetonos nužudymą.

Po Smetonos mirties suiro ir "Švenčiausios Mergelės Marijos palaimintoji ir Kristaus apveizėta anti-Nidiškoji koalicija". Pati Nida, kiek dabar žinoma, po to oficialiai pasitraukė iš NKVD ir perėjo dirbti į žemesnę grandį - tiesiogiai dalyvavusią Lietuvių sušaudymuose ir naikinime. Manoma, kad mažiausiai 15 pokario metų ji paskyrė išskirtinai Smetonos ir tautininkų įkurtos organizacijos narių persekiojimui bei naikinimui. Buvo išžudyti beveik visi jos nariai ir sudeginti jos egzistavimą liudiję dokumentai.

Beje, neseniai gauti archyviniai duomenys, siejantys Vasiliauskaitę ir su Rainių miškelio žudynėmis, bet kol kas ši medžiaga dar nagrinėjama istorikų ir laukia savo dienos, kai bus pristatyta Lietuvos publikai. Nors per paskutinius metus jau buvo nužudyti 5 šią bylą vedantys specialistai ir 6 istorikai, tai nesumenkina noro atskleisti istorinę tiesą ir apsisaugoti nuo piktybių, kuriomis susitepusi ši Antikristė. Jei ne tikėjimas Dievu ir kasdienė malda bei žmonių parama, vargu ar galėtume tęsti šį savo šventą darbą.

Keliaujantis Tamsa

Vasiliauskaitė pokario laikais

Kur Vasiliauskaitė buvo, kai į Sibirą gyvuliniais vagonais buvo vežami lietuviai? Kai Hitleris pralaimėjo, ji perbėgo pas laimėtojus ir dirbo traukinio mašiniste bei vagonų trombuotoja, kad daugiau lietuvių į juos sutilptų. Kartu su ja dirbęs Vasilijus Gerasimovas prisimena, kad važiuojant iki Sibiro ir dažnai pritrūkus malkų, ji išbadėjusius, sausesnius ir dar gyvus lietuvius naudodavo vietoje malkų ir anglių. Savo prisiminimų knygoje „Pažintis su Sibiro siaubūnu“ Gerasimovas rašo:

„Kartais darydavosi šalta ir mašinistams. Anglis valdžia liepė taupyti, o sustoti irgi negalėjome. Tada Vasiliauskaitė pasiimdavo kirvį ir stogais eidavo į artimiausią vagoną. Netrukus jame pasigirsdavo bildesys, trenksmai ir siaubingi klyksmai su aimanomis. Po minutės kitos Vasiliauskaitė grįždavo su kruvinu maišu pilnu rankų, kojų, galvų ir keliais leisgyviais kūdikiais. Sumetus visa tai į krosnį kuriam laikui pasidarydavo šilčiau. Mes visi baisėjomės, o kai kurie neatlaikę net nusižudė, bet bijojome ką nors pasakyti jai pačiai ar prasitarti valdžiai. Visi puikiai žinojome, kad tai būtų tolygų mirčiai ne tik mums, bet ir mūsų šeimoms.“

Keliaujantis Tamsa

Kaip buvo įkurta Vilniaus Universiteto Filosofijos Katedra

Po Rainių miškelio istorijos valdžia labai išsigando ir po ilgų persekiojimų 1969 metais galiausiai sugavusi uždarė Vasiliauskaitę į Kauno Psichiatrijos Ligoninę Muitinės gatvėje. Nežiūrint tais metais skirtų valstybinių investicijų specialiai tam paruoštam pastatui, Vasiliauskaitės kurstomi ligoniai dažnai pabėgdavo ir vykdydavo įvairius nusikaltimus mieste, dėl ko Kaunas iki šiol garsėja, kaip banditų ir žudikų miestas. Bėgant laikui gydytojai buvo išžudyti, o jų vietą perėmė pacientai - Kauno Psichiatrijos Ligoninė tapo Vasiliauskaitės gaujos būstine. Vėliau ji nutarė perkelti būstinę į sostinę – Vilnių bei veržtis į politiką, o Kauną palikti filialu. Šalia supratimo, kad durniai jai yra naudingi, atliekant kokį eilinį slaptą nusikaltimą (pvz. likviduojant priešus), o juos pagavus tyrėjus patenkins bet koks kvailiausias motyvas (pvz.: "Jį nužudyti man liepė stalinė lempa."), nesigilinant giliau, kas realiai už to stovi, ji suvokė, kad žmonės visada bandys durnius izoliuoti nuo visuomenės ir neklausys rimtai jų blevyzgų, o ir patys durniai liežuvio už dantų dėl savo durnumo gali nenulaikyti. Reikėjo jų psichinę negalią kažkaip užmaskuoti. Ir ji sugalvojo planą. Durniai dažnai nusišneka. O kai žmonės nesupranta kažko, tai galvoja, kad arba čia visiškas durnius paisto nesąmones arba labai protingas kalba paprastam mirtingajam nesuprantama kalba. Taigi, Vasiliauskaitė ėmėsi keisti situaciją. Pirmiausia, per tarpininkus 2001-07-02 d. ji pasiekė pakeisti Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto "Humanitarinių ir socialinių mokslų katedros" pavadinimą į "FILOSOFIJOS ir POLITOLOGIJOS katedra" – kas jai leido nušauti du troleibuso be bilieto keleivius – prilipinti ateityje gaujos nariams "filosofų" ir "politikos žinovų-autoritetų" etiketes. Kai tai buvo padaryta, niekam nepastebint po truputį aktyvesni pacientai iš durnyno imti perkėlinėti į universitetą. Nežiūrint to, kad jie dažnai nusišnekėdavo, dabar buvo galima visus nusišnekėjimus laisvai pridengti "paprastam žmogui nesuprantama filosofija" bei tuo pačiu apsimesti politikais. 2005-10-01 d., kai Kauno durnyne liko tik bepročiai-tyleniai, Vasiliauskaitės gaujos rinkimosi būstinė (Kauno Psichiatrijos Ligoninės pastatas Muitinės gatvėje) buvo performuota į Kauno Dailės Fakultetą – taip dalis likusių bepročių buvo užmaskuoti po "menininkų-kultūrologų-intelektualų" įvaizdžiu – visi žinome, kad menininkams žmonės atlaidūs dėl jų beprotystės ir netgi mano, kad tie privalo būti šiek tiek trenkti. Laikui bėgant, Vilniaus Universitete, kaip ir Kauno beprotnamyje po truputį valdžią perėmė durniai, atleidę ar tiesiog išžudę tikruosius dėstytojus. Vasiliauskaitė netgi perkėlė rangų pavadinimus iš beprotnamio į universitetą. Kaip pvz.:

Darbuotojai vadinami "lektoriais" (nuo Hanibal Lecter) – jie apmoko kanibalizmo. Paprastai kanibalų paskirtis grupuotėje - sunaikinti įrodymus. Naikinimo grupėje visada yra kokie 3 maniakai-kanibalai, kurie, užmušus auką, ją tiesiog suvalgo.

Turintys prierašą "dr." Arba kitaip "daktarai" (terminas akivaizdžiai perimtas iš durnyno) – apmoko, kaip daryti abortus ir užsiima žudymu šaltaisiais ginklais – dažniausiai skalpeliais. Kartais, žinoma, tuo užsiima ir kanibalai-lektoriai.

Vasiliauskaitė yra įsitrynusi ir į "Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungą" (dar kitaip "Scientists-Jugend" - Hitlerinio ateizmo padalinys, kažkada įkurtas asmeniškai paties Fiurerio, viešėjusio Lietuvoje 1939 metais). Išnaikinusi pirminę administraciją (nes fašistai Vasiliauskaitei pasirodė per daug humaniški) ir į jų vietą pastačiusi savo žmones, Vasiliauskaitė pradėjo treniruoti gaujos narius šaudyme, kankinime ir ruošti atominės bei anti-materinės anihiliacijos bombų kūrimo specialistus. Taip pat šis "mokslinis" Vasiliauskaitės padalinys užsiima bandymu įrodyti abiogenezę, kas, pasak jos, paneigtų Dievą – tada ji galėtų pretenduoti į Jo vietą. 2005-05-24 į vidų patekusio Lietuvos Saugumo agento "Pacas" pastangomis (kurio likučius, rastus Kariotiškių sąvartyne po kelių dienų, Prezidentas apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi "Už narsumą", o likusiai be tėvo šeimai išmokėjo 25 Lt premiją) buvo gauti vietinių eksperimentų užrašai, įrodantys tokią veiklą, prasidėjusią dar Antro Pasaulinio Karo pradžioje. Ištraukos pateikiamos žemiau:

"SLAPTA INFORMACIJA. Eksperimento "Abiogenezė NR24" tyrimų užrašai.

Šiandien (1943-12-30) eilinį kartą, saugomi fašistinio savisaugos dalinio, su portatyvine laboratorija šviesos greičiui ir objektų dematerializacijai ir materializacijai tirti išvykome į Voniškių kaimą. Vasiliauskaitė liepė mėtyti bulves ir akmenis į Onos Tamulevičiūtės-Miklušinenės langus ir stebėti, per kiek laiko pro langą atgal atlėks visokios malkos ir kiti rakandai su keiksmais. Ilgai laukti nereikėjo. Iškarto, kai tik išdaužėme priekinius namo langus, į mus atgal pasipylė įvairiausi objektai, lydimu garsų. Tai vėl įrodė, kad Onos name vyksta kokios tai mistiškos anomalijos – į namą patekusios bulvės ir akmenys atgal sugrįžta kitais materialiais pavidalais ir net garsais, o kartais net ir pačios Onos žmogišku pavidalu (kas papildomai įrodo, kad negyvi objektai, kaip bulvės ir akmenys, gali transformuotis į gyvus, o tai savo ruožtu įrodo abiogenezę). Visa tai įrodo kvantinės mechanikos, padaugintos iš Čiapajevo konstantos, tiesą, kad daiktai gali atsirasti iš nieko ir pranykti į nieką ir tuo pačiu metu gali transformuotis į kitus pavidalus, įgyti skirtingas formas, pasidauginti ir pan. Be to, pastebėjome, kad kartais, DAR PILNAI NEPRIARTĖJUS prie Onos namo mūsų mokslininkų brigadai ir net nepradėjus eksperimento, iš jos namo į mūsų pusę pasipildavo keiksmai ir visokie kilnojami objektai. O tai reiškia, kad Ona iš anksto(!!!) žino, ko mes pas ją atėjome ir ką darysime. T.y. ji mato ateitį(!!!). Kadangi matyti to, kas neegzistuoja neįmanoma ...bet ji visgi mato dar nesančią ateitį, reiškias ateitis iš tiesų egzistuoja ir tai faktas... ir ji sugeba kažkaip su ja informatyviai santykiauti bei iš anksto matyti įvykius, kurie dar tik įvyks. Greičiausiai ji moka keliauti laiku, bent jau mintimis... EMPIRIŠKAI. Kruopščiai užsirašę tyrimu rezultatus išvykome atgal į Vilnių susisteminti gautus duomenis.

Prierašas prie tyrimo užrašų "Abiogenezė NR24" (1944-01-13): Atvykome pakartoti eksperimento, bet Ona Tamulevičiūtė, tik mus pamačiusi, vėl pabėgo į mišką. Jos neatsakingas elgesys ir neigiamas požiūris į mokslą pradeda mus užknisti. Reikės parašyti skundą į NKVD, kad ji susidėjo su partizanais - žinos kaip po miškus bėgioti. Taip nieko ir nepadarę išvykome atgal į Vilnių."

Prierašas prie tyrimo užrašų "Abiogenezė NR24" (2007-05-05): Centrinės būstinės laboratorijoje lošdami "Age of Empires" įsitikinome, kad visgi galima po kelių valandų lošimo pamatyti ateitį iš šono ir net pačiam joje dalyvauti... čia tik mokslo pažangos klausimas, kada tai bus galima daryti už laboratorijos ribų."

Vasiliauskaitės brigada šturmuoja Onos sodybą.

- - -

"SLAPTA INFORMACIJA. Eksperimento "Anihiliacija tarp materijos ir antimaterijos" tyrimų užrašai.

Šiandien (1944-02-04) apsupome ir nuo kalno nustumsime didžiulį akmenį tiesiai į naują Onos namą Bakaloriškių kaime, kuriame ji slapstosi jau keletą dienų. Kadangi akmuo padarytas iš materijos ir susidūrus su Onos namu namas anihiliuosis (pagal mūsų prognozes), tai įrodys, kad Onos namas pagamintas iš antimaterijos. O tai savo ruožtu turėtų įrodyti, kad susidūrus materijai (akmeniui) su antimaterija (Onos namu) anihiliuojasi tik ...antimaterija (Onos namas). Visa tai paneigs visus Einšteino ir fizikos dėsnius, kad anihiliuojasi abu ir leistų pagaminti daugkartinio naudojimo materijos bombą. Vienas iš mokslinių bendradarbių suabejojo Vasiliauskaitės vadovaujamu eksperimentu, tad Vasiliauskaitė nutarė paskirti jį stebėtoju, kuriam buvo paskirta stebėtojo vieta Onos namo viduje prie lango. Vasiliauskaitė paaiškino, kad jis sudarytas iš materijos, todėl neturėtų anihiliuotis kartu su namu ir po eksperimento galėtų detaliai atpasakoti eksperimento eigą iš vidaus. Kiek užtruko pasiruošimas, nes Ona, metusi atgal mūsų nesprogusią granatą, vėl bandė bėgti. Pagavome ją netoli miškelio ir sumušę bei atvilkę į namą pririšome prie radiatoriaus. Eksperimentas pavyko beveik, kaip ir tikėjomės. Akmeniui susidūrus su namu, namas anihiliavosi. Taip pat (netikėtai mums) anihiliavosi ir mūsų stebėtojas. Tai buvo naujiena, kadangi manėme, jog jis buvo sudarytas iš materijos ir susidūręs su materija (akmeniu) nesianihiliuos. Vasiliauskaitė aiškiai supyko ir pasakė, kad "...komandos nariai, kurie sudaryti iš antimaterijos, turėtų ateityje perspėti dėl savo sudėties ir yra patys kalti dėl pasekmių - anihiliacijos, jei to nepadaro...". Akivaizdu, kad kai kurie mūsų komandos nariai gali būti sudaryti iš antimaterijos – dar nežinome kurie. Reikės atlikti daugiau tyrimų su akmenimis. Norėdami įslaptinti tyrimus, vietinei valdžiai pranešėme, kad Ona susisprogdino pati su granata, nes buvo partizanė. Kruopščiai užsirašę tyrimu rezultatus išvykome atgal į Vilnių susisteminti gautus duomenis."

- - -

Ne per seniausiai Belmonto miške, šalia Vilniaus buvo rasti įvairiu metu užkasti 196 moterų ir vyrų palaikai ir didelės rogutės. Atlikus pirminius genetinius tyrimus paaiškėjo, kad jie visi yra Vasiliauskaitės tėvai (98 motinos ir 98 tėvai). Ekspertai ilgai laužė galvas bandydami suprasti, kaip taip gali būti, kol atsakymo nepateikė specialiai suburta Lietuvos genetikų komisija su V. Kučinsku priešaky. Po ilgų tyrimų komisija nustatė, kad visi šie žmonės buvo klonuoti, genetinių manipuliacijų būdu pasendinti per keletą mėnesių ir išvežti į mišką žiemos mėnesiais negyvai sušalo. Tas faktas rodo, koks žmogus yra Vasiliauskaitė ir kokias moralines normas ji propaguoja. Jai neužteko į mišką rogutėmis išvežti tik du savo tėvus - ji ėmėsi mokslo, kad kartotų ir kartotų tą procesą savo pasitenkinimui. Tai taip pat parodo, koks pavojingas yra ir iki ko priveda mokslas. Saugodami žmonių moralę, turėtume visiškai atsisakyti mokslo ir pasikliauti tik katalikų Bažnyčios ilgamete patirtimi ir išmintimi, formuojant dorą žmogų.

Keliaujantis Tamsa

Karo metu Vasiliauskaitė dirbo abiems pusėms

Manoma, kad ji vadovavo 94 NKVD daliniui ir buvo atsakinga ne tik už tarybinių (kaip Marija Melnikaitė), bet ir Lietuvos partizanų (kaip Anelė Senkutė-Pušelė, V.Vabalas-Kunigaikštis, A.Pečiulis-Baritonas susprogdinimą Gulbiniškių kaimo bunkeryje. Dokumentai apie ten vykdytus požeminius eksperimentinius sprogdinimus šiuo metu saugomi Lietuvos VSD archyvuose. Naikindama partizanus savo eksperimentuose, ji tuo pačiu finansavo savo mokslinius tyrimus piniginiais apdovanojimais iš vyraujančio rėžimo bei išvengdavo teisinės atsakomybės už jų metu įvykdytas žmogžudystes, kadangi tais laikais į oponentų žudymą valdžios žiūrėjo palankiai ir netgi skatino tokią veiklą. Yra išlikę dokumentai, įrodantys, kad už tai ji net gavo ordiną "Už narsą"

Akivaizdu, kad "Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjungoje" jau nuo Antro Pasaulinio Karo laikų vyksta intensyvūs tyrimai, skirti pagaminti masinio naikinimo ginklus. Žvelgiant į sąjungos vadovybės pavardes nesunku pastebėti, kad jai vadovauja žmonės, turintys ryšių su aukščiausiais valdžios sluoksniais. Tai turėtų kelti didelį nerimą, nes atrodo, kad Vasiliauskaitė tampa dabartinės politikos dalimi ir gali nuvesti mūsų šalį į pražūtį greičiau, nei bus paruošta strateginė Lietuvos gynybos nuo Vasiliauskaitės programa.

Keliaujantis Tamsa

Vasiliauskaitė šiandien

Kažkur prieš dvi savaites užėjau į "Literatų svetainės" kavinę pasišildyti. O gi žiūriu, prie stalo sėdi Vasiliauskaitė... mirko į uogienę... nepatikėsite ...silkę, atsikanda ir mėtų arbata užsigeria. Galite užsisakę pabandyti ir patys. Patiekalas vadinasi "Silkė uogienėje" ir kainuoja 6.50 Lt. Žmonės sakė, kad šitas receptas Nidos pageidavimu į meniu buvo įtrauktas iškarto po to, kai ji vienu mostu nukando galvą tai padaryti atsisakiusiam daugkartiniam karate čempionui sensėjui Masahiko Tanakai, tuo metu dirbusiam "Literatų svetainės" virėju. Reikia pastebėti, kad beveik prieš metus ji plastmasiniu peiliu papjovė ir Vilniaus kinų restorane "Rytai" nelegaliai dirbantį virėją bei taekwondo daugkartinį čempioną-muskulistą Hee Il Cho, kurį restorano direktorius atsivežė konteineryje iš Kinijos kartu su 50 kitų vergų. Ne paslaptis, kad nuo tada Vasiliauskaitė valgo visose Vilniaus kavinėse ir restoranuose nemokamai. Vasiliauskaitė vis pasižvalgydavo aplinkui ir kažką užsirašinėjo intensyviai į savo knygutę, krebždendama dideliu juodu parkeriu. Įėjus ji ir mane įdėmiai nužvelgė bei kažką užsirašė (ar blogai tai, ar gerai - nežinau, bet dėl visa ko rytoj ruošiuosi į laidojimo namus išsirinkti sau karstą – maža kas). Tada labai norėjau susipažinti, tai priėjau ir paklausiau: "Ar esi tokia protinga, kad galėtum savo mintimis susprogdinti štai to prie baro stovinčio žmogaus galvą?" ir parodžiau į prie baro vos ant kojų besilaikantį žmogų. Tas pastovėjo tik dėl to, kad iš šonų jį ramstė nematoma mūza, bandanti išsaugoti paskutinius savo globotinio viešos garbės likučius. Galvojau pajuokausiu, o Nida pasižiūrėjo į mane kaip į visišką durnių (aš toks ir esu šiaip) ir pervėrė labai keistu žvilgsniu. Supratau susimovęs, kad net kojas kaip dalgiu pakirto. Pajutau, kaip jomis ėmė tekėti kažkas šilto. Tik vėliau, kai čabatai buvo užpildyti iki pat viršaus, lengviau atsikvėpiau, kad tai nebuvo kraujas - netekekęs tiek kraujo jau būčiau be sąmonės ir gulėčiau ant žemės, praradęs visą savo autoritetą. Įsivyravus įtemptai pauzei vis galvojau, kaip čia subtiliau atsitraukti. O ji toliau žvelgė man TIESIAI Į AKIS ...kokias dešimt sekundžių... kol išgirdau, kaip už nugaros kažkas kažką numetė ant žemės (pasigirdo nedidelis bumbtelėjimas ir trekštelėjimas). "Ačiū dievui" tada pagalvojau "Ji mane tuo žvilgsniu, kaip Skywalkeris savo tėvą supjaustys". Vasiliauskaitė pirma pažvelgė į tą pusę (apsidžiaugęs pamaniau, kad bent jau žvilgsnių mūšį aš laimėjau). Tada atsisukau ir aš į savo "išvaduotoją"... ir sustingau iš siaubo... lyg sulėtintame filme, pamačiau griūnantį to paties žmogaus kūną tik jau be galvos. O sienos visos aplinkui krauju ir smegenų likučiais aptaškytos. Barmenas irgi visas krauju ir smegenimis padengtas stovėjo šoke ir šluostėsi veidą. Kas blogiausia, kad visi žmonės pakraupę į mus iškarto sužiuro, lyg žinodami, kas dėl visko kaltas. Tik tada pastebėjau po visu Vasiliauskatės stalu pajuodavusias grindis, lyg kokią didelę dėmę. Supratau, kad jos matė daug daugiau kraujo ir kad tai, greičiausiai, Vasiliauskaitės mėgiama diskusijų vieta, nes ta dėmė buvo didesnė ne jos, o prieš ją esančioje stalo pusėje. Aš baisiai išsigandau ir vos pralemenau: "Tai gal aš jau ir eisiu, dar pieno reikia nusipirkti ir lygintuvą palikau namie įjungtą." O ji, dėdama sau į burną eilinę silkę, ramiai ir sako: "Nebijok, šiandien aš tavęs nežudysiu, o dėl lavono aš pagalvosiu, kad jo niekas nematytų ir niekas jo nematys. O vėliau atvažiuos Lopata su studentais ir viską išvalys bei išveš." Ir ties tais jos žodžiais visi nusisuko ir grįžo prie įprastinės savo veiklos... lyg NIEKO IR NEBUVO! Aš pats daugiau nelaukiau - moviau tiesiai pro duris susiėmęs už užpakalio prie prezidentūros. Užsukti atgal ryžausi tik po trijų dienų ir šiandien. Viskas, ką ji sakė, - tikra tiesa. Jau antra savaitė "Literatų svetainėje" tiesiai prie baro guli lavonas be galvos ir niekas jo nepastebi (nežinau, gal Lopata su TSPMI studentais šiuo metu labai užsiėmę politiniais debatais, bet tai tvarka gi turi būti). Galite patys nueiti ir įsitikinti – patys nieko nepamatysite, nes BŪSITE iškarto UŽHIPNOTIZUOTI, patekę į Nidos sukurtą lokalų minties lauką-anomaliją. Tai štai kokia Vasiliauskaitės MINTIES GALIA. Nežinau kodėl ji tada manęs pasigailėjo. Gal Dievo pabijojo, nes tai vienintelis dalykas, kurio ji galėtų bijoti. Tą patį vakarą grįžau namo ir meldžiausi iki ryto, kad likau gyvas, o ryte dar nuėjau į Katedrą ir užsakiau mišias už save visoms ateinančioms mėnesio dienoms.

Keliaujantis Tamsa

Apie autorių

Esu daunas, tai savęs kažkaip dar nepažinau gerai, kad kitiems sugebėčiau aprašyti. Turiu daug kojų ir rankų - nežinau tiksliai kiek, nes moku skaičiuoti tik iki vieno. Žinau, kad turiu vieną nosį, burną, plaukų ir dar kažką, bet nežinau kaip tai vadinasi, tai irgi niekuo negaliu padėti. Man patinka muštis su vietinėmis gorilomis dėl bananų ir riešutų. Jos dažnai mane sumuša ir paskui tampo po žemę bei mėto nuo medžių. Bet tai miške vis tiek nėra daugiau ką veikti. Nebent kartais užklysta koks misionierius, tai mes jį pasigavę užmušame ir suvalgome. Gal dėl to jų mums vis mažiau ir mažiau atsiunčia į džiungles paskutiniu metu. Kartais mėtomės karvašūdžiais ir akmenimis tarpusavyje. Mėgstu krapštyti nosį ir kaišioti pagalius kitiems į ratus. Kartą bandžiau įkišti pravažiuojančiam visureigiui. Išmušė beveik visus dantis ir sulaužė daugiau nei vieną ranką - iš pradžių pagalys, o paskui išlipę keleiviai. Mylimiausias filmas - "Pokemonai". Nors jis kiek per sudėtingas man suprasti. Filmų statytojai kartais turėtų pagalvoti ir apie tuos, kas juos žiūri, stengtis viską paprasčiau pateikti. Pvz. "Teletabiai" buvo visai gerai ir suprantamai pastatytas. Kad visi tokie filosofiniai filmai būtų. Mėgstu muziką. Labiausiai man patinka, kaip aš pats dainuoju ir groju. Bet ilgai tuo pasidžiaugti negaliu, nes kaimynai kažkodėl subėgę ir pagavę mane už tai suspardo ir kažkur išvežę išmeta iš važiuojančios mašinos - pasiseka, jeigu nepataikau į medį. Kol grįžtu atgal, praeina kelios dienos, o mano troba būna jau nugriauta ir sudeginta. Žinoma, tai geriau, nei kad kartais jie atėję su pagaliais mane visi sumuša iki sąmonės netekimo ir palieka taip gulėti kraujuose. Dirbu mėšlavežio vairuotoju. Gyvenu savo paties rankomis pasistatytoje lūšnoje iš karvės mėšlo ir šiaudų, iškarto už Mumbos Adebisio aukojimo akmens Zimbabvėje, kur mes skerdžiame visus pirmagimius ir demonų apsėstus vaikus savo dievui Mutaaki n'Akumaku (Gailestingasis Visa Galintis). Tai tiek apie mane.

Nežiūrint visų mąstymo skirtumų (remiantis jos viešais pasisakymais straipsniuose), Vasiliauskaitę vertinu teigiamai, o ne neigiamai. Gal tik jos straipsniuose kartais pasigendu platesnės šypsenos. Dar nesu didelis ant jos kaklo pakabinto vyriško kaklaraiščio gerbėjas, nes šiais laikais tas daiktas neatlieka jokios naudingos funkcijos ir man asocijuojasi su beprasmybe ir tokiomis pačiomis išlikusiomis, beprasmiškomis tradicijomis. Beprasmybės simbolis - kaklaraištis ir ne visada pavaldi tradicijoms logika viename komplekte - kažkoks nesusipratimas :). Asmeniškai Vasiliauskaitės nepažįstu, todėl blogo nusistatymo, kilusio iš asmeninės pažinties, prieš ją irgi neturėjau progos įgyti (jeigu tam susiformuoti būtų susiklosčiusi palanki situacija). Ką gali žinoti, gal sutikęs asmeniškai imčiau jos nekęsti ir mes vienas kitą užkapotume kirviais. Visos aukščiau surašytos blevyzgos kilo prisiskaičius vienu metu Nidos atžvilgiu pasipylusios ir realybės neatitinkančios konservatorių kritikos. Būdamas kūrybinės nuotaikos, nutariau tai pakylėti į "aukštesnį" lygi... tautininkams visokiems nerazumniems parodyti, kaip reikia tikros tiesos žodį skleisti, o ne tas smulkmeniškas blevyzgas, kurias jie rašo. Tikiuosi, pati Nida nesupyko ir manęs už tai kada nors nenužudys asmeniškai ar pasamdžiusi kokį skraidantį ninzę. Dar norėjau pasakyti... kadangi turtas nudvasina žmogų ir kenkia moralei, tai, remiantis tokia teorija, daugiausia dvasingumo ir išminties galima pasisemti tarp sąvartyno bomžų, kur visiems dvasingiems rašytojams ir linkiu nuvykus prasiturtinti savo sielą ir tuo pačiu mane aplankyti. Birką jums visiems į šikną :).

Keliaujantis Tamsa

Privacy Policy